„Agromaisto forumo 2021“ žinutė išgirsta: metas imtis konkrečių veiksmų

Lapkričio 25 d. Vilniuje įvyko didžiausia tarptautinė Baltijos šalyse žemės ūkio ir maisto sektoriaus konferencija – „Agromaisto forumas 2021“. Praėjusiais metais renginys, jungiantis mokslo, verslo, politikos ir socialinių partnerių lyderius, vyko internetu, prieš dvejus metus – fiziniu būdu, o šiemet buvo pasiūlytas naujas – hibridinis – formatas. Šimtas kviestinių svečių ir 2 000 internetinių žiūrovų aštuonias valandas dvejose skirtingose salėse stebėjo beveik 50 lyderių pranešimus ir diskusijas įvairiausiomis aktualiomis su sektoriumi susijusiomis temomis nuo regionų vystymo, inovatyvaus maisto, ES žemės ūkio politikos ateities ar robotikos iki moterų įgalinimo, žaliųjų investicijų, ekosistemos transformacijos, dekorbanizacijos bei agromaisto sektoriaus ateities vizijos Lietuvoje. 

Jei man reikėtų padaryti „Agromaisto forumo 2021“ apibendrinimą vienu sakiniu, jis skambėtų taip. Tvarus žemės ūkio ir maisto sektorius yra visos visuomenės strateginis tikslas, o jį įgyvendinti įmanoma tik nusibrėžus aiškią ilgalaikę kryptį ir suvokiant skirtingų sektorių nuo agromaisto iki energetikos, transporto, švietimo, inžinerijos, chemijos, biochemijos bei daugelio kitų bendradarbiavimo neišvengiamybę. Žemės ūkio ir maisto sektorius labai dažnai klaidingai suvokiamas kaip nepažangus, nekuriantis aukštos pridėtinės vertės  sektorius, tačiau tai neatitinka šių dienų realybės. Jis vienas iš inovacijoms ir robotikos sprendimams imliausių sektorių pasaulyje. Privataus kapitalo investicijos į šį sektorių paskutiniu metu muša rekordus. Skirtingų sektorių integracijos poreikis ir potencialas agromaisto sektoriuje yra neįtikėtinas ir mums dar sunkiai suvokiamas. Galiausiai, sektoriaus reikšmė mūsų kasdieniam gyvenimui ir aplinkai yra kritiškai svarbi.

Organizatoriai džiaugiasi rezultatu

„Pirmąkart žemės ūkio ir maisto forumas Lietuvoje pasižymėjo tokiu didžiuliu skirtingų sektorių atstovų, įvairių valdžios institucijų sprendimų priėmėjų ir vietinės inovacijų ekosistemos veikėjų susidomėjimu. Šiemet forumas pritraukė gausiausią būrį ne tik Lietuvos, bet ir Europos Sąjungos bei pasaulio agromaisto sektoriaus įtakingiausiųjų. Diskusijų ir pranešimų metu išgirdome aiškius siūlymus, ką turime daryti, jei norime Lietuvoje įgyvendinti tvarią maisto vertės grandinę, spręsti regionų problemas bei kurti palankesnę inovacijų ekosistemą tiek nacionaliniu, tiek ir ES mastu. Džiugu, kad galima matyti vis didesnį tarpsektorinį sutarimą, kad agromaisto sektorius turi būti vienas iš prioritetinių sektorių Lietuvoje.  Norėdami tai įgyvendinti turime visi kartu sėsti prie apskritojo stalo ir parengti aiškią žemės ūkio ir maisto sektoriaus ateities viziją, kurios gairės buvo nubrėžtos forume vykusių pristatymų ir diskusijų metu. Tai, kad visuomenei rūpi šio sektoriaus situacija, iššūkiai, tendencijos bei ateitis, įrodo ne tik įsitraukusių dalyvių mintys, bet ir labai įvairialypė publika, stebėjusi „Agromaisto forumą 2021“ internetu bei aktyviai teikusi atgalini ryšį prieš, per ir po renginio“, – teigė konferencijos organizatorė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė. 

Dėmesys aktyviems veiksmams ir vertybinėms nuostatoms

Kaip sveikinimo kalboje forumo dalyviams ir žiūrovams sakė Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Klimato kaitos konferencija, vykusi Glazge, pasauliui aiškiai parodė, kad nebeužtenka tik kalbėtis ir, kaip skelbia „Agromaisto forumo“ organizatoriai, laikas imtis veiksmų. Seimo Pirmininkės nuomone, tvarumas nėra ribojimas. Tai  pusiausvyros su gamta išlaikymas ir kokybinis augimas.   

Vertybių svarbą vartojimo kultūroje forumo metu pabrėžė ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Savo kalboje ministras pažymėjo pokyčių dabartinėse visuomenės gyvenimo normose būtinybę. Būtent pirkėjas turėtų būti labiausiai suinteresuotas parduotuvių lentynose matyti kuo daugiau tvariai pagamintų produktų bei stipriausiai netoleruoti maisto švaistymo. Be to, visi turime jaustis atsakingi už tokias mūsų gyvenimo konstantas kaip vanduo, oras, biologinė įvairovė ar kraštovaizdis. Ministras pabrėžė, kad agromaistas kaip ir bet koks kitas verslas negali būti pagrįstas tik piniginių mainų principu. Būtina samplaika tarp ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių vertybių.

Žemės ūkio ministras K. Navickas yra įsitikinęs, jog Lietuva ir toliau turėtų siekti kuo daugiau agro produktų užauginti šalies viduje. Tam, kad būtų galima tai pasiekti, visi kartu turime stengtis išlaikyti mūsų dirvožemio derlingumą. Todėl inovatyvūs sprendimai ir tvaraus ūkininkavimo principai turi būti vis labiau pritaikomi praktikoje. Trumposios maisto vertės grandinės, anot ministro, yra puikus tokios krypties ūkininkavimo įgalinimo pavyzdys. 

Tikslas – maisto sektorius be CO2 

„Tikiu, kad maisto sektorius Lietuvoje gali būti be CO2 pėdsako“, – „Agromaisto forume 2021“ entuziastingai sakė Lietuvos Respublikos aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Pranešimo metu Vyriausybės narys pristatė ne vieną įdomų ir svarbų statistinį faktą, palygino Europos ir JAV skirtumus bei nurodė kryptis, kurių vystymui Aplinkos ministerija yra pasirengusi skirti papildomą finansavimą. 

Aplinkos ministro teigimu, Lietuva jaučia stipresnį klimato kaitos poveikį negu statistinė valstybė, o žemės ūkis yra pakankamai taršus sektorius, kuris yra atsakingas už 30 proc. visų šalies emisijų. Europos Sąjunga vienintelė pasaulyje yra priėmusi aplinkosaugos teisės aktą, kuris numato labai aiškius įsipareigojimus (beje, jie Lietuvai yra kiek mažesni nei senosioms ES narėms) ir atsakomybę, jei išsikelti tikslai būtų nepasiekti. Vis dėlto, S. Gentvilo nuomone, žemės ūkio sektoriui yra skiriama per mažai finansinių instrumentų, todėl gali būti sunku pasiekti valstybėms keliamus Žaliojo kurso tikslus. Be to, ministras žiūrovus supažindino su Aplinkos ministerijos ruošiama dekorbanizacijos strategija. Labai svarbu tai, kad žemės ūkio sektorius yra pirmasis pakviestas aptarti šią strategiją, kuriai jau dabar yra numatytos finansinės paskatos ateityje. 

Kita galimybė didinti tvarumą žemės ūkyje yra šiandien dar neišnaudotas biometano potencialas, kuris leistų importuojamą taršų kurą pakeisti šildymo, džiovinimo bei transportavimo procesuose. Kaip biometano šaltinius ministras įvardijo maisto atliekas, dumblą, agrolikučius ir žemės ūkio šalutinę produkciją. Faktą, kad tai nėra tik utopinės idėjos, patvirtina tai įgyvendinti praktikoje siekiančių teikiamų verslo projektų kiekis. Šią kryptį Aplinkos ministerija ruošiasi skatinti ir toliau.

Nesidominčius žemės ūkio specifika forumo stebėtojus labiausiai sudominti galėjo aplinkos ministro S. Gentvilo paminėtas faktas, kad šiuo metu iki metro dirvožemio gylyje sukauptos anglies kiekis yra lygus tam, kuris yra virš žemės paviršiaus. Dėl to bus siekiama skatinti beariminę žemdirbystę. Aplinkos ministerija tam yra nusimačiusi konkrečias finansines priemones. 

Neutralus gamtai ir be fosilinių emisijų agromaisto sektorius yra ateitis, kuriai pritaria ne tik politikai, bet ir verslas. Pasak aplinkos ministro, tai įrodo Švedijos didžiausių sektoriaus korporacijų susitarimas šią ateities viziją įgyvendinti. Apibendrindamas pranešimą ministras pastebėjo, kad kiekvienas įsipareigojimas Žaliojo kurso kontekste dažnai yra sveriamas parama. Vis dėlto, S. Gentvilo nuomone, šiandien priimamus sprendimus turime grįsti savo socialine atsakomybe. Sparčiai auganti šalies ekonomika ir pragyvenimo lygis Lietuvoje valstybę artina prie ES vidurkio. Kai vidurkis bus pasiektas, Lietuva kaip valstybė turės pradėti vis aktyviau finansiškai prisidėti prie lėčiau besivystančių valstybių progreso. Šiam pokyčiui mes privalome ruoštis jau dabar. 

Inovacijos padės prisitaikyti prie klimato kaitos

„Anksčiau visos technologijos buvo skiriamos produktyvumo ir efektyvumo didinimui. Šiandien kuriamos technologijos tampa orientuotomis ne tik į produktyvumą – klimato kaito aspektas tampa kitu ypatingai svarbiu dėmeniu. Išties, tikrai nesuklystume AgriFood Tech pavadinę Climate Tech. Mums kaip visuomenei reikia sukurti kaip įmanoma geresnes sąlygas šių technologijų vystymui. Privalome suprasti, kad viešasis sektorius turi rodyti iniciatyvą ir kryptį. Pastarųjų metų investicijų rodikliai yra įspūdingi – privačios investicijos agromaisto sektoriuje neįtikėtinu greičiu augo jau praėjusiais metais, o šiais metais tas skaičius yra dar didesnis. Be to, džiugu, kad startuolių kiekis pasiskirsto tarp žemynų ir neleidžia dominuoti tik verslams iš JAV. Reikia pabrėžti, kad šiandien jau galima kalbėti apie pažangių technologinių įmonių žemės ūkio ir maisto sektoriuje brandą. Anksčiau, deja, pagrindo kalbėti apie brandą nebuvo“, – mintis dėstė pagrindinė forumo pranešėja visame pasaulyje atpažįstama „AgFunder“ žiniasklaidos ir tyrimų vadovė Louisa Burwood-Taylor.

Anot įtakingos sektoriaus ekspertės, Glazge vykusioje Klimato kaitos konferencijoje tvarumo agromaisto sektoriaus temai buvo skiriama ypatingai daug dėmesio. Anksčiau tokio viešo temos aktualumo būtų buvę neįmanoma įsivaizduoti. Vis dėlto, nepaisant didžiulių privataus kapitalo investicijų, verslo brandos, inovatorių kiekio augimo, palankaus politinio klimato ir visuomenės palaikymo, viešasis sektorius turi stengtis kaip įmanoma labiau pasirūpinti kuriamoms inovacijoms reikalinga infrastruktūra, edukacija ir informacijos ūkininkams perdavimo greičiu tam, kad reikiamos žinios jų nepasiektų per vėlai. Deja, pasaulyje taip vis dar nutinka gana dažnai. 

Pristatydama pasaulines tendencijas „AgFunder“ žiniasklaidos ir tyrimų vadovė pasidalino asmenine patirtimi, statistiniais faktais bei ateities prognozėmis. Anot L. Burwood-Taylor, nepaisant aktyvių šnekų apie galvijų paliekama CO2 pėdsaką, mėsos pardavimai auga. Vis dėlto, į mėsos pakaitalus yra investuojami milijardai eurų. Panašu, kad šios investicijos suveiks, nes prognozės rodo, kad po dešimties metų alternatyvi mėsa užims apie penktadalį mėsos rinkos. Tačiau, anot pranešėjos, neverta aklai pasiduoti šiai madai. Privalu įvertinti, kokį poveikį augalinis maistas padarys planetai, kadangi tokios alternatyvos yra susijusios su sojos produktais, kurių gamyba stipriai koreliuoja su atogrąžų miškų kirtimu. Todėl į šią tendenciją reikėtų žiūrėti ne vien pro rožinius akinius. 

Kita pagrindinės „Agromaisto forumo 2021“ pranešėjos išskirta pozityvi tendencija yra vertikalusis ūkininkavimas, kuris pradėjo sulaukti ypatingo pasaulio dėmesio maždaug 2016 m. Šiandien galima rasti pavyzdžių, kada 30 hektarų plote užauginamos augalinės produkcijos kiekis prilygsta 30 milijonų hektarų lauko derliui. Tai ypač aktualu tose vietovėse, kuriose trūksta žemės ploto ar derlingo dirvožemio. 

Galiausiai, „AgFunder“ žiniasklaidos ir tyrimų vadovė Louisa Burwood-Taylor pasidalino informacija, kurie jos straipsniai, susilaukiantys plataus skaitytojų iš viso pasaulio dėmesio, yra populiariausi. Tai yra ne kas kita, o publikacijos apie CO2 ir žemės ūkio sąryšį. Dekarbonizacija dabar yra viena aktualiausių temų pasaulyje. Įtakingos žurnalistinės nuomone, visi privalome orientuotis į natūralias trąšas ir ūkių skatinimą CO2 ne kurti, o įsisavinti. Anot pagrindinės forumo pranešėjos, to reglamentavimui ir skatinimui jau dabar turėtų būti sutelktas kiek įmanoma didesnis dėmesys.  

Tiksliam maršrutui – būtinas žemėlapis

„Kai turime daug kelių ir pasirinkimo variantų, bet neturime aiškios strategijos, maža tikimybė, kad mums pavyks sėkmingai pasiekti tikslą“ – tokia mintimi pranešimą pradėjo agromaisto pažangių technologinių dirbtuvių „ART21“ direktorius Augustas Alešiūnas. Šis teiginys gali reikšti tai, jog šiandien žemės ūkio ir maisto sektoriuje egzistuoja neeilinės galimybes, tačiau dėl skirtingų interesų ir sektorių samplaikos jis kartais tampa savotišku našlaičiu, kuris nesulaukia deramo sprendimų priėmėjų dėmesio.

  1. Alešiūnas atkreipė dėmesį į tai, kad technologijos ir inovacijos pačios iš savęs nėra reikalingos. Jos yra kuriamos todėl, kad žmonija nori pasiekti kitą komforto lygį bei kurti tvaresnį pasaulį. Pažangūs sprendimai nėra vertybė. Tai įrankiai, kurie leidžia pasiekti norimą rezultatą. A. Alešiūno nuomone, sėkmingiausius rezultatus, kuriuos kartais netgi galima vadinti stebuklu, atneša ilgalaikiai žmogaus, šeimos ar visuomenės siekiai, esantys didesni už juos pačius. 

Pasak „ART21“ direktoriaus, šiuo metu yra juntamas aiškus visuomenės noras rūpintis tvaria aplinka bei gamtai ir organizmui draugišku maistu, todėl esant tokiai stipriai iniciatyvai šiame įvairialypiame sektoriuje atsakomybę už tvarią sektoriaus ateitį turėtume prisiimti visi (tiek kaip šalis, tiek kaip visuomenė). Inovatorius skatino mokslą imtis visus jungiančios lyderystės, kurioje kiekvienas atskiras veikėjas galėtų prisidėti ir būti atsakingas už savo indėlį. „Tvarus, kuriantis aukštą pridėtinę vertę, konkurencingas ir inovatyvus agromaisto sektorius turėtų būti visų mūsų tikslas, prie kurio įgyvendinimo galėtų prisidėti tiek skirtingi sektoriai, tiek atskiri ekosistemos veikėjai. Tam, kad tai veiktų, yra būtinas valstybinis kelrodis, apibrėžiantis mūsų kaip šalies konkrečius tikslus, prioritetus bei priemones, kuriuo mes, piliečiai, tikėtume“ – strateginio valstybinio dokumento reikalingumo svarbą agromaisto sektoriui bei Lietuvos pasaulinio konkurencingumo ir tvarumo didinimui pabrėžė „ART21“ direktorius Augustas Alešiūnas. 

Transformacija bus didesnė nei galima įsivaizduoti

Anot Grūdų augintojų asociacijos pirmininko Aušrio Macijausko, Lietuva dar nėra apsisprendusi, kokią strategiją valstybė turėtų pasirinkti žemės ūkio ir maisto sektoriuje –  vis dar vyksta diskusija net ir dėl esminių vizijos principų. Vis dėlto, konkrečių pasiūlymų pradeda daugėti.

„EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas Linas Dičpetris forumo žiūrovams pristatė galimą agromaisto sektoriaus transformacijos kelrodį. Anot pranešėjo, skaitmenizacija atveria naujas galimybes visiems – nuo augintojų ir gamintojų iki kitų vertės grandinės dalyvių bei vartotojų. „Tai, kokias technologijas, naujus veiklos modelius bei įgalinimo priemonės šiandien matome, yra tik ledkalnio viršūnė. Ateityje jų bus kur kas daugiau. Reali transformacija bus dešimtkart didesnė nei galime įsivaizduoti dabar, Galbūt kažką tai nuliūdins, tačiau neapibrėžtumas, kuris tiek kelia baimę, tiek atveria naujas galimybės, nesumažės“ – žiūrovus intrigavo L. Dičpetris.

 „EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovo teigimu, pasaulyje vyksta pertvarka. Šiuo metu versle visuotinai jau yra suvokiamas ne tik tiesioginio pelno poreikis. Atsiranda orientacija į ilgalaikės vertės kūrimą, kuri turėtų apimti ir tokius dėmenis kaip socialinė atsakomybė, tvarumas bei nauda visuomenei. Pradedama siekti sukurti vertę ne tik akcininkams, bet ir visiems grandinės dalyviams.

Iš tiesų, tradiciškai agromaisto sektorius niekada nebuvo ypatingai orientuotas į vartotojus. Gera žinia yra ta, jog tai keisis. Vis didesnę reikšmę įgaus augančios ir didėjančios vartotojų dalies lūkestis skaidrumui, maisto atsekamumui, tvarumui, mažesniam švaistymui, alternatyviųjų baltymų poreikiui ar personalizuotam maistui. „Vartotojas taps karaliumi – jo poreikių atliepimas yra tendencija, atverianti didžiules galimybes visiems“, – teigė L. Dičpetris.

Anot jo, kitas svarbus dėmuo, kuris privalo būti įvertintas ruošiant sektoriaus ateities strategiją, yra būsimas maisto tiekimo vertės grandinės pokytis iš tradicinės į stipriai integruotą vertės grandinę su daugybe tarpsektorinės tinklaveikos dėmenų. Tokie klausimai kaip kompetencija, orientavimasis į eksportą, skaitmenizavimas, naujosios technologijos, regionų plėtra, bendrų vertybių poreikis, kooperacija, galimybės konsoliduoti logistiką, veikimas kartu naujose užsienio rinkose, skaidrumas, investicijos į prekės ženklus, atsekamumas, bendradarbiavimas su reguliuotojais, ES ir nacionalinės paramos vaidmuo, sumanus reguliavimas, klimato kaita ar tvarumas bus neabejotinai stipriai integruoti tarp visų vertės grandinės veikėjų.  

Forumo organizatoriai

 „Agromaisto forume 2021“ dalyvavo pusšimtis įtakingų pranešėjų, kurie prisideda prie žemės ūkio ir maisto sektoriaus ateities Lietuvoje ir visoje Europoje. Forumo metu buvo diskutuojama net 9 skirtingomis temomis, kurių rezultatai bus pristatomi vėlesniuose straipsniuose. Didžiausią Baltijos valstybėse tarptautinį „Agromaisto forumą 2021“ organizavo skaitmeninių inovacijų centras „AgriFood Lithuania DIH“ kartu su Europos Parlamento biuru Lietuvoje. Renginio akademinis partneris – Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija. Idėjos palaikytojas – agromaisto sektoriaus inovacijų dirbtuvės „ART21“. Forumo partneriai – Mokslo ir inovacijų agentūra „MITA“, „Dojus Agro Group“, „Timac Agro LT“, Europos inovacijų ir technologijų instituto Maisto bendruomenė „EIT Food“ bei „Future Technologies DIH“.