„Agromaisto forumo 2023“ temos pasirinkimas
Šių metų renginio pagrindinis tikslas – spręsti įvairiapusius iššūkius, su kuriais susiduria agromaisto ekosistema. Precedento neturintys pastarųjų metų įvykiai pasaulyje, nuo COVID-19 poveikio logistikai ir žmogiškiesiems resursams iki klimato kaitos sukeltų ekstremalių orų reiškinių, paaštrino sektoriaus problemas. Geopolitinė situacija, įskaitant Rusijos invaziją į Ukrainą, lėmė dar sudėtingesnes aplinkybes, dėl kurių kilo ypač svarbių energijos ir trąšos išteklių kainos. Šie veiksniai tiesiogiai atsiliepia maisto saugumui bei ekonominiam stabilumui daugelyje šalių ir turi ilgalaikių padarinių.
Būtinybė siekti bendradarbiavimo
Atsižvelgiant į esamą sudėtingą situaciją, labai svarbus tarpsektorinis bendradarbiavimas, apimantis vyriausybines institucijas, privatųjį sektorių ir nevyriausybinius subjektus, pavyzdžiui, NVO. Ši partnerystė turi būti grindžiama nuostata, kad agromaisto pramonė gyvybiškai svarbi tiek ekonomikai, tiek socialiniam stabilumui ir visuotinei sveikatai. O norint užtikrinti žemės ūkio tvarumą, reikia faktais pagrįstos politikos ir konsultacijų su pramonės atstovais.
Investicijų ir paramos strategijos
Vienas iš veiksmingų atsparumo didinimo metodų – investuoti į sektoriaus MVĮ. Finansinės lengvatos, pavyzdžiui, vietinių gamintojų produkcijos supirkimo garantijos, gali paskatinti paprastų žmonių veiklą. Labai svarbu teikti pirmenybę jaunesniems asmenims skirtoms programoms, įskaitant švietimo iniciatyvas apie šiuolaikines žemdirbystės technologijas ir tvaraus ūkininkavimo praktiką. Be to, tiek viešasis, tiek privatusis sektoriai turėtų akcentuoti rizikos analizės sistemas ir teikti finansines dotacijas inovacijoms bei skaitmeninimo moksliniams tyrimams – tai padidintų našumą ir sumažintų maisto švaistymą.
Krizių valdymas ir tvarumas
Be to, būtina sukurti „krizių valdymo“ mechanizmus. Įgyvendinant prisitaikymo politiką ir steigiant nenumatytų atvejų fondus galima greitai reaguoti į tiekimo grandinės sutrikimus. Atsisakant priklausomybės nuo iškastinio kuro ir pereinant prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių užtikrinami tvarumas ir veiklos sąnaudų našumas.
Visuotiniai uždaviniai
Jei nebus parengta proaktyvi, vieninga tarptautinio lygmens strategija, jau ir taip trapiai ekosistemai gali kilti pavojus. Pažangi analitika ir didžiųjų duomenų apdorojimas gali sukelti revoliuciją sektoriuje. Skaidrus keitimasis minėtaisiais duomenimis tarp šalių padėtų rengti tikslesnius vertinimus ir prognozes, o tai leistų optimaliai paskirstyti išteklius.
Tvarios ateities link
Tikslas visiškai aiškus – jei norime užtikrinti mūsų pasaulinių maisto sistemų ateitį, turime iš esmės pakeisti požiūrį į maisto gamybą, tiekimą ir vartojimą. Tai reikalauja suderinti maisto saugumo, produktų gaminimo ir tvarumo tikslus. Ši transformacija turi būti grindžiama bendradarbiavimo modeliu, kuriame dalyvautų visos maisto tiekimo grandinės grandys: nuo ūkininko iki vartotojo.
Norint pakeisti agromaisto ekosistemą į tvaresnę ir atsparesnę, reikia pakeisti paradigmą. Tradiciniai žemės ūkio metodai turi būti modifikuojami, o tvarumas – tapti nediskutuotinu ateities aspektu. Integruotomis komercinio ir viešojo sektorių pastangomis vietiniu, nacionaliniu bei pasauliniu mastu įmanoma pasiekti didelės pažangos maisto saugumo, tvarumo ir ekonominės gerovės klausimais.
Apie iniciatyvą „Taika maistui“
Dabartinę situaciją pasaulyje būtų galima apibrėžti kaip kompleksišką krizę, darančią didžiulę įtaką maisto paklausai ir pasiūlai. Klimato kaita, pandemija ir nepateisinama Rusijos karinė agresija gerokai perkrovė maisto sistemas ir sukėlė vieną baisiausių maisto krizių istorijoje. Tam, kad maisto sistemos pajėgtų išmaitinti pasaulį, tausotų aplinką ir sudarytų vienodas išgyvenimo sąlygas visoje maisto tiekimo grandinėje, nuo diskusijų reikia pereiti prie veiksmų. Rusijos invazija į Ukrainą smarkiai sutrikdė pasaulines maisto rinkas ir sukėlė neigiamų pasekmių pasauliniam grūdų tiekimui trumpuoju laikotarpiu. Ilguoju laikotarpiu gamintojams stiprų neigiamą poveikį turės gamtinių dujų ir trąšų rinkų bei žemės ūkio technologijų gamybos ir sklaidos sutrikimai. Atsižvelgiant į šį kontekstą, EBPO šalių žemės ūkio ministrų susitikimui, kuris vyko 2022 m. lapkritį, buvo pasirinkta tema „Tvaraus žemės ūkio ir maisto sistemų kūrimas kintančioje aplinkoje: bendri iššūkiai, transformuojantys sprendimai“.
Iniciatyvos „Taika maistui“ tikslai
Iniciatyva „Taika maistui“ siekia atkreipti tarptautinį dėmesį ir suvienyti pasaulines suinteresuotąsias šalis tam, kad būtų išryškinta dabartinė pasaulio maisto rinkų padėtis ir jose egzistuojančios problemos. Ši iniciatyva leis įmonėms aktyviai prisidėti prie EBPO darbo žemės ūkio srityje ir pabrėš verslo įsipareigojimą siekti pasaulinių su žemės ūkio tvarumu ir inovacijomis susijusių tikslų. „Taika maistui“ turi tris pagrindinius tikslus:
- Informuoti EBPO ir politikos formuotojus apie iššūkius, su kuriais susiduria įmonės po pastarojo maisto kainų kilimo besivystančiose šalyse, kokias problemas tai kelia išsivysčiusių šalių verslui, ir parodyti, kaip šie iššūkiai yra sprendžiami.
- Aptarti politikos veiksmus, kurie galėtų nuraminti žemės ūkio rinkas trumpuoju laikotarpiu, ir nustatyti politikos rekomendacijas, kaip ilgalaikėje perspektyvoje mūsų maisto sistemas padaryti atsparesnes, tvaresnes, didinančias žemės ūkio našumą skatinančias inovacijas ir prisidedančias prie įrodymais pagrįsto politikos formavimo.
- Išryškinti tarptautinio bendradarbiavimo svarbą, ypač per EBPO ir G20 iniciatyvas, kurios gali padėti stabilizuoti pasaulines maisto rinkas kainų infliacijos metu.
Iš artėjančio „Agromaisto forumo 2023“ tikimasi ne vieno teigiamo rezultato:
Kolektyvinio problemų sprendimo
Renginys taps skirtingų agromaisto pramonės bei susijusių suinteresuotųjų šalių platforma diskusijoms apie sudėtingus iššūkius, su kuriais sektorius susiduria. Siekdami juos įveikti, dalyviai bendromis jėgomis ieškos strateginių sprendimų ir ilgalaikių įsipareigojimų.
Rekomendacijų dėl strategijos
Forumas padės ekspertams parengti išsamų politikos dokumentą su rekomendacijomis, skirtomis pagrindinėms politiką formuojančioms institucijoms, pavyzdžiui, „Business at OECD“ ir Europos Komisijai. Dokumente bus pateikti pasiūlymai, galintys palengvinti pagrįstų sprendimų priėmimą.
Visuomenės informavimo ir dialogo skatinimo
Forumu siekiame didinti viešąjį sąmoningumą ir skatinti dialogą apie tvarių ir saugių maisto sistemų svarbą visuomenei. Tikimės, kad renginys paskatins kolektyvinę atsakomybę užtikrinant jų atsparumą ateičiai.
Pranešėjai
Kristina Simonaitytė
Dr. Rasa Melnikienė
Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė
Laura Liepiņa
Dr. Nijolė Zinkevičienė
Mindaugas Snarskis
Aurimas Guščius
Dr. Donatas Murauskas
Darius Kniūkšta
Prof. Dr. Vilma Atkočiūnienė
Andrius Pranckevičius
*Pranešėjų sąrašas bus pildomas.
Programa
09:00 - 09:30 Atidarymo kalba
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė
09:30 - 10:45 Aukšto lygio atidaromoji diskusija – Nuo lauko iki visuomenės: taika, maistas, saugumas tvaraus agromaisto sektoriaus vizijoje
Pasaulyje, kuriame vyksta spartūs klimato pokyčiai, trūksta išteklių ir tvyro geopolitinė įtampa, agromaisto sistemų vaidmuo užtikrinant taiką bei saugumą globaliu mastu dar niekada nebuvo toks svarbus. Turime užtikrinti maisto saugumą, teisingai paskirstyti išteklius. Diskusijos tikslas – suburti agromaisto sektoriaus ekspertus, vadovus ir suinteresuotąsias šalis, kurie išanalizuotų, kaip tvari praktika gali prisidėti prie pasaulinio stabilumo užtikrinimo.
Tikslai:
- Diskusija: aprūpinimas maistu, tvarus žemės ūkis ir taika.
- Aptarti inovatyvius sprendimus ir praktiką tvarių agromaisto sistemų srityje.
- Akcentuoti pasaulinių partnerysčių ir bendradarbiavimo vaidmenį.
- Išnagrinėti iššūkius bei kliūtis įgyvendinant tvarius agromaisto srities sprendimus.
- Apžvelgti agromaisto srities sprendimų ateitį dinamiškų pasaulinių iššūkių kontekste.
Diskusijos temos:
- Maisto, taikos ir saugumo sąsajos: tiesioginio ir netiesioginio vaidmens užtikrinant stabilumą pasaulyje analizė.
- Agromaisto inovacijos: naujausios tvaraus ūkininkavimo praktikos, „agritech“ sprendimų ir tiekimo grandinės optimizavimo tendencijos.
- Tarpvalstybinis bendradarbiavimas: regioninės ir pasaulinės partnerystės svarba dalijantis žiniomis, ištekliais bei gerąja patirtimi.
- Ateities iššūkiai: logistinės, ekonominės ir socialinės kliūtys, ribojančios tvarių agromaisto srities sprendimų plėtrą.
- 2040 m. vizija: agromaisto sistemų ateitis, įvertinus kintančius iššūkius: klimato kaitą, geopolitinę įtampą, urbanizaciją ir t. t.
10:45 - 11:45 Pagrindinis pranešimas
Dr. Andy Zynga, „EIT Food“ generalinis direktorius
11:00 – 11:15 Pagrindinis pranešimas
Augustas Alešiūnas, AgTech verslo angelas ir ART21 savininkas
11:15 - 11:35 Kavos pertrauka
I salė A
II salė B
III salė C
11:35 - 12:50 Panelinė diskusija 1A – Nulinės emisijos link: klimatui neutralios maisto ekosistemos strategijos ir sąveikos
Pasaulinėms aplinkosaugos problemoms artėjant prie kritinės ribos, agromaisto sektoriui tenka esminis uždavinys skubiai ieškoti sprendimų. Pastangos sukurti klimatui neutralią maisto ekosistemą apima bendrą tikslą integruoti tvarumo principus ir maisto saugumo užtikrinimą. Diskusijos dalyviai analizuos įvairius modelius, partnerystes bei strategijas, kurios transformuoja maisto sistemas.
Tikslai:
- Anglies pėdsakas agromaisto produktų vertės grandinėje.
- Anglies dioksido neutralizavimas visame „nuo ūkio iki stalo“ procese.
- Tarpsektorinis pramonės šakų bendradarbiavimas.
- Aptarti iššūkius ir kliūtis, siekiant neutralios klimatui agromaisto vertės grandinės.
- Ateities perspektyvos tvarioje agromaisto ekosistemoje.
12:50 - 14:15 Pietų pertrauka
14:15 - 15:30 Panelinė diskusija 2A – Miškų svarba: duomenimis grįstas atsparumas klimato kaitai
Apie 31 proc. planetos sausumos ploto sudarantys miškai yra daugybės biologinių rūšių buveinė ir klimato sistemos pagrindas. „Žemės plaučiai“ sugeria didžiulį kiekį anglies dioksido ir turi esminio poveikio palaikant planetos ekologinę pusiausvyrą. Didėjant klimato iššūkiams, vis svarbiau suvokti ir apsaugoti gyvybiškai svarbias ekosistemas. Diskusijoje gilinamasi į miškų ir klimato simbiozę, pabrėžiant pokyčius lemiantį duomenų vaidmenį. Pasitelkiant pažangiausias technologijas, duomenų analizę, kardinaliai gerinamos miškų valdymo, išsaugojimo bei atkūrimo praktikos.
Tikslai:
- Išryškinti įvairialypį miškų vaidmenį klimato kaitos reguliavimo procese.
- Aptarti inovatyvius miškininkystės duomenų rinkimo ir analizės metodus.
- Pristatyti sėkmingas duomenimis grįstas priemones, skatinančias miškininkystės tvarumą.
- Panagrinėti vieningą požiūrį į klimato iššūkius ugdančias partnerystes miškų duomenų srityje pasauliniu mastu.
15:30 - 16:45 Panelinė diskusija 3A – Artėjančio agromaisto pramonės perversmo finansavimas: žaliosios kišenės (angl. Green Pockets)
Prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius pasieks 10 milijardų – agromaisto sektoriuje bręsta dar viena didžiulė pertvarka. Tačiau kaip ją finansuoti? Diskusijoje nagrinėjamos inovatyvios finansinės strategijos (nuo poveikio investavimo modelio iki inovacijų konkurencijos), kuriomis siekiama pritraukti kapitalo į perspektyvius agromaisto projektus bei startuolius, skatinančius permainingus pokyčius.
Tikslai:
- Paaiškinti strateginio finansavimo svarbą, siekiant išnaudoti visą agromaisto inovacijų potencialą.
- Išanalizuoti skirtingus finansinius mechanizmus, pritaikytus unikaliems sektoriaus poreikiams ir iššūkiams.
- Akcentuoti visuotinio bendradarbiavimo, institucijų ir privačių subjektų vaidmenį formuojant agromaisto sektoriaus finansavimo ateitį.
- Skatinti dialogą dėl vienodų sąlygų gauti finansavimą užtikrinimo.
16:45 - 17:00 Kavos pertrauka
17:00 - 17:50 Panelinė diskusija 4A – Naujasis maisto apibrėžimas laboratorijų eroje: kiaušinis be vištos, mėsos kultivavimas
Nykstant ribai tarp technologijų ir biologijos, „maisto“ apibrėžimas radikaliai keičiasi. Diskusijoje nagrinėjama laboratorijoje užaugintų maisto produktų – nuo mėsos iki pieno gaminių – sritis, diskutuojama apie jų vietą mūsų mityboje, kultūrose ir ekosistemose. Ekspertai ir vartotojai siekia išsiaiškinti su tokiomis maisto inovacijomis susijusias prieštaringas nuomones, galimybes ir problematiką.
Tikslai:
- Perprasti laboratorijose kuriamų maisto produktų mokslinius ir technologinius principus.
- Suvokti naujųjų maisto šaltinių vartojimo socialines, kultūrines ir individualias pasekmes.
- Įvertinti laboratorijoje išaugintų maisto produktų maistingumą, palyginti su tradiciniais analogais.
- Išnagrinėti reglamentavimo klausimus ir apžvelgti su maisto naujovėmis susijusius saugos protokolus.
17:50 - 18:00 Uždaromoji sesija
11:30–11:40 Atidarymas
Daiva Jakaitė, Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė
11:40–11:55 Pranešimas
Juozas Olekas, Europos Parlamento narys
11:55–12:10 Pranešimas
Dr. Rasa Melnikienė, Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė
12:10–12:30 Klausimai ir atsakymai
12:30–12:45 Apsirūpinimo maistu saugumo ir ilgalaikio ES žemės ūkio atsparumo užtikrinimas
Marlene Mortler, Europos Parlamento narė (Vokietija, Europos liaudies partija)
12:45–13:00 Klausimai ir atsakymai
Moderatorius Arūnas Milašius
12:50 - 14:15 Pietų pertrauka
14:15-15:30 Panelinė diskusija 2B – asociacija „Lietuvos maisto pramonė“
15:30-16:45 Panelinė diskusija 3B – Agromaisto sistemų ir socialinių bei ekonominių veiksnių sankirta sudaro ryšį, kuris yra esminis tvaraus vystymosi ateičiai
Agromaisto sektoriaus sistemų ir socioekonominiai veiksniai susipina į visumą, kuri ateityje bus labai svarbi tvariam vystymuisi. Diskusijoje dalyvaujantys ekspertai iš įvairių sričių atskleis iššūkius, galimybes ir ryšius tarp agromaisto sektoriaus iniciatyvų ir socioekonominių rodiklių.
Tikslai:
- Suvokti įvairiapusį ryšį tarp agromaisto sektoriaus tvarumo bei socioekonominių struktūrų.
- Išryškinti tvarių agromaisto sistemų potencialą skatinant socioekonominę pažangą.
- Išnagrinėti iššūkius ir kliūtis.
- Aptarti politikos sistemą, lengvatas ir bendradarbiavimo būdus, galinčius užtikrinti teisingesnę agromaisto sektoriaus ateitį.
16:45 - 17:00 Kavos pertrauka
17:00-17:50 Panelinė diskusija 4B – AgriTech Nexus: technologijų pritaikymas saugiai maisto ateičiai
Technologijos gali iš esmės transformuoti agromaisto sektorių. Pasauliui kovojant su tokiais iššūkiais kaip populiacijos augimas, klimato kaita ir išteklių trūkumas, pažangiųjų technologijų integravimas į agromaisto sektoriaus sistemas ne tik atspindi novatorišką požiūrį, bet ir tampa būtinybe. Ekspertai aptars technologijas, skatinančias efektyvumą, tvarumą bei atsparumą agromaisto sektoriuje.
Tikslai:
- Aptarti besivystančias agromaisto sektoriaus technologines tendencijas.
- Suvokti technologijų poveikį ir potencialą didinant našumą, tvarumą ir atsekamumą.
- Išnagrinėti su agrotechnologijų diegimu susijusius iššūkius, kliūtis jas įsisavinant ir etinius aspektus.
- Atskleisti bendradarbiavimo, investicijų ir politikos priemones, skatinančias „agritech“ pažangą.
17:50 - 18:00 Uždaromoji sesija (pagrindinė A salė)
11:40 - 12:00 Opening of the Session: Final Conference of the Organic Food Consortium
Gérald Audaz | Head of the Economic Development Sector, Eastern Neighborhood and Institution Building, Directorate-General for Neighbourhood and Enlargement Negotiations, European Commission
Laura Velasco | Senior Project Manager at “Eurochambres”
Alfredas Jonuška | Director General of the Šiauliai Chamber of Commerce, Industry, and Crafts
Carmen Fernández | Project Manager at the Chamber of Commerce of Seville
12:00 - 12:30 The New Common Agricultural Policy for 2023–2027
Katarzyna Dyja | Policy Analyst at the Directorate-General for Agriculture and Rural Development, European Commission
12:30 - 13:00 EU Rules for Market Access of Agricultural and Food Products
Luc Van Looveren | Senior Advisor for EU Affairs at the Federation of German Industries and Commerce (DIHK)
13:00 - 14:15 Lunch
14:15 - 14:45 Enhancing Competitiveness of Agricultural Sector Entities in the Eastern Partnership Eco-Friendly Products Sector
África Romero | Food and Beverage Industry Expert
Maurizio Tomalino | President of “Consorzio Italasia Industrial Relations” and CEO of “Europe Link Business Agency S.r.l.”
14:45 - 15:15 Minimizing Food Waste - Five Youth-Submitted Scenarios
Dr. Alvija Šalaševicienė | Director of the KTU Food Institute
15:15 - 15:30 Achieved Results of EU4BCC and Bio Food Consortium Projects
Carmen Fernandes | Project Manager at the Chamber of Commerce of Seville
15:45 - 16:00 Panel Discussion: Best Practices in Implementing Organic Food Projects
Tatyana Gicheva | Project Manager at the Dobrich Chamber of Commerce and Industry / “Match&Grow,” “B2B Matching”
Piotr Lipiec | Project Manager at the Polish Chamber of Commerce / “B2BioFOOD,” “B2B Matching”
Xenia Martînov | Project Manager of the Moldova Organic Value Chain Alliance “MOVCA” / “Into the Sun,” “B2B Matching”
Luc Van Looveren | Senior Advisor for EU Affairs at the Federation of German Industries and Commerce (DIHK) / “Support for Organic Agriculture and Food Production and Export in the Zaporizhia Region, Ukraine,” “Twinning”
Moderated by: Pablo Morales | International Project Coordinator at the Chamber of Commerce of Seville
16:30 - 16:45 Session Closing
Daiva Jonuškienė | Project Manager at the Šiauliai Chamber of Commerce, Industry, and Crafts
16:45 - 17:00 Coffee Break
17:00 - 17:45 Challenges and Hurdles in Transitioning to Climate-Friendly Sustainable Farming
Tomas Orlickas | Deputy Director of the National Paying Agency
Diana Šalkauskienė | Project Manager at “AgriFood Lithuania”