„Agromaisto forumo 2023“ temos pasirinkimas

Šių metų renginio pagrindinis tikslas – spręsti įvairiapusius iššūkius, su kuriais susiduria agromaisto ekosistema. Precedento neturintys pastarųjų metų įvykiai pasaulyje, nuo COVID-19 poveikio logistikai ir žmogiškiesiems resursams iki klimato kaitos sukeltų ekstremalių orų reiškinių, paaštrino sektoriaus problemas. Geopolitinė situacija, įskaitant Rusijos invaziją į Ukrainą, lėmė dar sudėtingesnes aplinkybes, dėl kurių kilo ypač svarbių energijos ir trąšos išteklių kainos. Šie veiksniai tiesiogiai atsiliepia maisto saugumui bei ekonominiam stabilumui daugelyje šalių ir turi ilgalaikių padarinių.

Būtinybė siekti bendradarbiavimo
Atsižvelgiant į esamą sudėtingą situaciją, labai svarbus tarpsektorinis bendradarbiavimas, apimantis vyriausybines institucijas, privatųjį sektorių ir nevyriausybinius subjektus, pavyzdžiui, NVO. Ši partnerystė turi būti grindžiama nuostata, kad agromaisto pramonė gyvybiškai svarbi tiek ekonomikai, tiek socialiniam stabilumui ir visuotinei sveikatai. O norint užtikrinti žemės ūkio tvarumą, reikia faktais pagrįstos politikos ir konsultacijų su pramonės atstovais.

Investicijų ir paramos strategijos
Vienas iš veiksmingų atsparumo didinimo metodų – investuoti į sektoriaus MVĮ. Finansinės lengvatos, pavyzdžiui, vietinių gamintojų produkcijos supirkimo garantijos, gali paskatinti paprastų žmonių veiklą. Labai svarbu teikti pirmenybę jaunesniems asmenims skirtoms programoms, įskaitant švietimo iniciatyvas apie šiuolaikines žemdirbystės technologijas ir tvaraus ūkininkavimo praktiką. Be to, tiek viešasis, tiek privatusis sektoriai turėtų akcentuoti rizikos analizės sistemas ir teikti finansines dotacijas inovacijoms bei skaitmeninimo moksliniams tyrimams – tai padidintų našumą ir sumažintų maisto švaistymą.

Krizių valdymas ir tvarumas
Be to, būtina sukurti „krizių valdymo“ mechanizmus. Įgyvendinant prisitaikymo politiką ir steigiant nenumatytų atvejų fondus galima greitai reaguoti į tiekimo grandinės sutrikimus. Atsisakant priklausomybės nuo iškastinio kuro ir pereinant prie atsinaujinančiųjų energijos šaltinių užtikrinami tvarumas ir veiklos sąnaudų našumas.

Visuotiniai uždaviniai
Jei nebus parengta proaktyvi, vieninga tarptautinio lygmens strategija, jau ir taip trapiai ekosistemai gali kilti pavojus. Pažangi analitika ir didžiųjų duomenų apdorojimas gali sukelti revoliuciją sektoriuje. Skaidrus keitimasis minėtaisiais duomenimis tarp šalių padėtų rengti tikslesnius vertinimus ir prognozes, o tai leistų optimaliai paskirstyti išteklius.

Tvarios ateities link
Tikslas visiškai aiškus – jei norime užtikrinti mūsų pasaulinių maisto sistemų ateitį, turime iš esmės pakeisti požiūrį į maisto gamybą, tiekimą ir vartojimą. Tai reikalauja suderinti maisto saugumo, produktų gaminimo ir tvarumo tikslus. Ši transformacija turi būti grindžiama bendradarbiavimo modeliu, kuriame dalyvautų visos maisto tiekimo grandinės grandys: nuo ūkininko iki vartotojo.

Norint pakeisti agromaisto ekosistemą į tvaresnę ir atsparesnę, reikia pakeisti paradigmą. Tradiciniai žemės ūkio metodai turi būti modifikuojami, o tvarumas – tapti nediskutuotinu ateities aspektu. Integruotomis komercinio ir viešojo sektorių pastangomis vietiniu, nacionaliniu bei pasauliniu mastu įmanoma pasiekti didelės pažangos maisto saugumo, tvarumo ir ekonominės gerovės klausimais.

Apie iniciatyvą „Taika maistui“

Dabartinę situaciją pasaulyje būtų galima apibrėžti kaip kompleksišką krizę, darančią didžiulę įtaką maisto paklausai ir pasiūlai. Klimato kaita, pandemija ir nepateisinama Rusijos karinė agresija gerokai perkrovė maisto sistemas ir sukėlė vieną baisiausių maisto krizių istorijoje. Tam, kad maisto sistemos pajėgtų išmaitinti pasaulį, tausotų aplinką ir sudarytų vienodas išgyvenimo sąlygas visoje maisto tiekimo grandinėje, nuo diskusijų reikia pereiti prie veiksmų. Rusijos invazija į Ukrainą smarkiai sutrikdė pasaulines maisto rinkas ir sukėlė neigiamų pasekmių pasauliniam grūdų tiekimui trumpuoju laikotarpiu. Ilguoju laikotarpiu gamintojams stiprų neigiamą poveikį turės gamtinių dujų ir trąšų rinkų bei žemės ūkio technologijų gamybos ir sklaidos sutrikimai. Atsižvelgiant į šį kontekstą, EBPO šalių žemės ūkio ministrų susitikimui, kuris vyko 2022 m. lapkritį, buvo pasirinkta tema „Tvaraus žemės ūkio ir maisto sistemų kūrimas kintančioje aplinkoje: bendri iššūkiai, transformuojantys sprendimai“.

Iniciatyvos „Taika maistui“ tikslai

Iniciatyva „Taika maistui“ siekia atkreipti tarptautinį dėmesį ir suvienyti pasaulines suinteresuotąsias šalis tam, kad būtų išryškinta dabartinė pasaulio maisto rinkų padėtis ir jose egzistuojančios problemos. Ši iniciatyva leis įmonėms aktyviai prisidėti prie EBPO darbo žemės ūkio srityje ir pabrėš verslo įsipareigojimą siekti pasaulinių su žemės ūkio tvarumu ir inovacijomis susijusių tikslų. „Taika maistui“ turi tris pagrindinius tikslus:

  • Informuoti EBPO ir politikos formuotojus apie iššūkius, su kuriais susiduria įmonės po pastarojo maisto kainų kilimo besivystančiose šalyse, kokias problemas tai kelia išsivysčiusių šalių verslui, ir parodyti, kaip šie iššūkiai yra sprendžiami.
  • Aptarti politikos veiksmus, kurie galėtų nuraminti žemės ūkio rinkas trumpuoju laikotarpiu, ir nustatyti politikos rekomendacijas, kaip ilgalaikėje perspektyvoje mūsų maisto sistemas padaryti atsparesnes, tvaresnes, didinančias žemės ūkio našumą skatinančias inovacijas ir prisidedančias prie įrodymais pagrįsto politikos formavimo.
  • Išryškinti tarptautinio bendradarbiavimo svarbą, ypač per EBPO ir G20 iniciatyvas, kurios gali padėti stabilizuoti pasaulines maisto rinkas kainų infliacijos metu.

Iš artėjančio „Agromaisto forumo 2023“ tikimasi ne vieno teigiamo rezultato:

Kolektyvinio problemų sprendimo
Renginys taps skirtingų agromaisto pramonės bei susijusių suinteresuotųjų šalių platforma diskusijoms apie sudėtingus iššūkius, su kuriais sektorius susiduria. Siekdami juos įveikti, dalyviai bendromis jėgomis ieškos strateginių sprendimų ir ilgalaikių įsipareigojimų.

Rekomendacijų dėl strategijos
Forumas padės ekspertams parengti išsamų politikos dokumentą su rekomendacijomis, skirtomis pagrindinėms politiką formuojančioms institucijoms, pavyzdžiui, „Business at OECD“ ir Europos Komisijai. Dokumente bus pateikti pasiūlymai, galintys palengvinti pagrįstų sprendimų priėmimą.

Visuomenės informavimo ir dialogo skatinimo
Forumu siekiame didinti viešąjį sąmoningumą ir skatinti dialogą apie tvarių ir saugių maisto sistemų svarbą visuomenei. Tikimės, kad renginys paskatins kolektyvinę atsakomybę užtikrinant jų atsparumą ateičiai.

Naujienos

Pranešėjai

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė
in

Janusz Wojciechowski

Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisijos narys
in

Simonas Gentvilas

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministras
in

Vytenis Tomkus

LR žemės ūkio viceministras
in

Vytautas Abukauskas

LR žemės ūkio viceministras
in

Ieva Valeškaitė

LR ekonomikos ir inovacijų viceministrė
in

Kęstutis Šetkus

LR aplinkos viceministras
in

Tomas Godliauskas

Respublikos Prezidento patarėjas
in

Marlene Mortler

Europos Parlamento narė
in

Juozas Olekas

Europos Parlamento narys
in

Kazys Starkevičius

Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas
in

Julia Nielson

EBPO Prekybos ir žemės ūkio direktorato direktoriaus pavaduotoja
in

Dr. Andy Zynga

„EIT Food“ generalinis direktorius
in

Kristina Simonaitytė

LR žemės ūkio ministro patarėja
in

Giedrius Surplys

Lietuvos Respublikos Seimo narys
in

Dr. Rasa Melnikienė

Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto vadovė
in

Vidmantas Janulevičius

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas
in

Antonio Novo Guerrero

Europos klasterių asociacijos prezidentas
in

Gabriela Wurcel

„FMC Corporation“ Daugiašalių reikalų direktorė
in

Marja-Liisa Meurice

„EIT Food CLC North-East“ direktorė
in

Metin Akman

Verslo ir pramonės patariamojo komiteto prie EBPO Maisto ir žemės ūkio komiteto pirmininkas
in

Daiva Jakaitė

Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė
in

Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė

„AgriFood Lithuania DIH“ generalinė direktorė, Europos klasterių aljanso viceprezidentė
in

Donald Moore

Pasaulinės pienininkystės platformos vykdomasis direktorius
in

Ben Rivoire

Tarptautinės sėklininkystės federacijos Tvarumo ir pasėlių vertės grandinės vadovas
in

Aistė Miliūtė-Pranckuvienė

„Birštono mineraliniai vandenys" direktorė
in

Laura Liepiņa

Politikos pareigūnė, B2 skyrius – Bioekonomika ir maisto sistemos, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, Europos Komisija
in

Bronius Markauskas

Klaipėdos rajono savivaldybės meras
in

Andrius Pranckevičius

AB „Kauno Grūdai“ generalinis direktorius, „PF Kekava“ valdybos pirmininkas, AB „Akola group“ pirmininko pavaduotojas
in

Simon Maas

„Smart Sensors 4 Agri-food S3-partnership“ pirmininkas
in

Grigoris Chatzikostas

reframe.food partneris
in

George Papapostolou

„Foodscale Hub“ projektų vadovas
in

Dr. Nijolė Zinkevičienė

Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslui ir partnerystei, EURASHE (Europos aukštojo mokslo institucijų asociacijos) viceprezidentė
in

Mindaugas Snarskis

Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas, „Vikonda grupės“ generalinis direktorius
in

Kristina Mineikienė

LR Žemės ūkio atašė Japonijoje
in

Aurimas Guščius

LR Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro vyriausiasis patarėjas
in

Giedrius Bagušinskas

„LitMEA“ direktorius
in

Markus Ojala

SeAMK projektų vadovas
in

Dr.Algis Gaižutis

Valdybos pirmininkas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) viceprezidentas
in

Virginija Kargytė

VDU Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja tarptautiniams reikalams
in

David Verstraeten

„Yazzoom“ technikos direktorius, HIGHFIVE partneris
in

Veerle De Graef

„Flanders’s FOOD“ programų vadovė, HIGHFIVE koordinatorė
in

Mick Bremans

„Mariën Bakkerij Produkten“ finansų direktorius
in

Raimundas Juknevičius

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas
in

Tautvydas Pipiras

Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas
in

Ana Felgueiras

Galicijos maisto ir gėrimų klasterio Europos programų koordinatorė
in

Andrius Čiapas

Smart Agrometer bendraįkūrėjas
in

Armands Lejas-Krumins

Latvijos maisto produktų kokybės klasterio direktorius
in

Christelle Domingos

InovCluster vykdančioji direktorė
in

Dylan Thuillier

Nature4Growth partneris steigėjas
in

Povilas Bacevičius

Lietuvos inovacijų centro ekspertas
in

Saulius Petkevičius

Vilniaus paukštyno Auginimo vadovas
in

Dr. Donatas Murauskas

„Ellex Valiūnas“ advokatas / VU Teisės fakulteto docentas
in

Jekaterina Kalinienė

Inovacijų agentūra BioTech Lab vadovė
in

Daniel Copot

AgriFood DIH (Slovėnija) vadovas
in

Prof. dr. Tomas Krilavičius

Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekanas
in

Dirk Jacobs

FoodDrinkEurope generalinis direktorius
in

Karolis Sankauskas

UAB „Projektavimo sprendimai“ savininkas
in

Simonas Gurevičius

Maisto Banko direktorius
in

Rasa Bagdonienė

Market Smart partnerė
in

Darius Kniūkšta

Trys kubai bendraįkūrėjas ir informacinių technologijų direktorius, Edtech Lithuania bendraįkūrėjas
in

Mirva Lampinen

Maisto inovacijų ekosistemos vystytoja
in

Seth Roberts

The Good Food Institute Europe Politikos vadovas
in

Sven Kallen

„Life Terra Foundation“ įkūrėjas ir sekretorius, „Volterra Ecosystems“ generalinis direktorius
in

Eglė Vaičiukynaitė

KTU EVF docentė praktikė, „Neuromarketing & AI Lab“ bendraįkūrėja ir vadovė
in

Prof. Dr. Vilma Atkočiūnienė

VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros profesorė
in

Gytis Junevičius

Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas
in

Arūnas Milašius

„Delfi.lt“ Agro redaktorius
in

*Pranešėjų sąrašas bus pildomas.

Programa

08:00 – 09:00 Registracija ir tinklaveikos pusryčiai

09:00 - 09:30 Atidarymo kalba

Viktorija Čmilytė-Nielsen | Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė
Janusz Wojciechowski | Europos žemės ūkio ir kaimo plėtros komisijos narys
Simonas Gentvilas | Lietuvos Respublikos Aplinkos ministras
Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė | „AgriFood Lithuania DIH“ generalinė direktorė, Europos metų klasterio koordinatorė 2022
Metin Akman | Verslo ir pramonės patariamojo komiteto prie EBPO Maisto ir žemės ūkio komiteto pirmininkas

09:30 - 10:45 Aukšto lygio atidaromoji diskusija – Nuo lauko iki visuomenės: taika, maistas, saugumas tvaraus agromaisto sektoriaus vizijoje

Pasaulyje, kuriame vyksta spartūs klimato pokyčiai, trūksta išteklių ir tvyro geopolitinė įtampa, agromaisto sistemų vaidmuo užtikrinant taiką bei saugumą globaliu mastu dar niekada nebuvo toks svarbus. Turime užtikrinti maisto saugumą, teisingai paskirstyti išteklius. Diskusijos tikslas – suburti agromaisto sektoriaus ekspertus, vadovus ir suinteresuotąsias šalis, kurie išanalizuotų, kaip tvari praktika gali prisidėti prie pasaulinio stabilumo užtikrinimo.

Tikslai:

  1. Diskusija: aprūpinimas maistu, tvarus žemės ūkis ir taika.
  2. Aptarti inovatyvius sprendimus ir praktiką tvarių agromaisto sistemų srityje.
  3. Akcentuoti pasaulinių partnerysčių ir bendradarbiavimo vaidmenį.
  4. Išnagrinėti iššūkius bei kliūtis įgyvendinant tvarius agromaisto srities sprendimus.
  5. Apžvelgti agromaisto srities sprendimų ateitį dinamiškų pasaulinių iššūkių kontekste.

Diskusijos temos:

  1. Maisto, taikos ir saugumo sąsajos: tiesioginio ir netiesioginio vaidmens užtikrinant stabilumą pasaulyje analizė.
  2. Agromaisto inovacijos: naujausios tvaraus ūkininkavimo praktikos, „agritech“ sprendimų ir tiekimo grandinės optimizavimo tendencijos.
  3. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas: regioninės ir pasaulinės partnerystės svarba dalijantis žiniomis, ištekliais bei gerąja patirtimi.
  4. Ateities iššūkiai: logistinės, ekonominės ir socialinės kliūtys, ribojančios tvarių agromaisto srities sprendimų plėtrą.
  5. 2040 m. vizija: agromaisto sistemų ateitis, įvertinus kintančius iššūkius: klimato kaitą, geopolitinę įtampą, urbanizaciją ir t. t.

Įžvalga: Dr. Andy Zynga

Vidmantas Janulevičius | Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas
Dr. Andy Zynga | „EIT Food“ generalinis direktorius
Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė | „AgriFood Lithuania DIH“ generalinė direktorė, Europos metų klasterio koordinatorė 2022
Julia Nielson | EBPO Prekybos ir žemės ūkio direktorato direktoriaus pavaduotoja
Vytenis Tomkus | LR žemės ūkio viceministras

Diskusiją moderuoja Gabriela Wurcel

10:45 - 11:10 Naujos eros pradžia: PlanetTech

Augustas Alešiūnas, AgTech verslo angelas ir agromaisto inovacijų įmonės „Art21″ įkūrėjas

11:10 - 11:35 Kavos pertrauka

I salė A

II salė B

III salė C

11:35 - 12:50 Panelinė diskusija 1A – Nulinės emisijos link: klimatui neutralios maisto ekosistemos strategijos ir sąveikos

Pristato GFarm for Life

Pasaulinėms aplinkosaugos problemoms artėjant prie kritinės ribos, agromaisto sektoriui tenka esminis uždavinys skubiai ieškoti sprendimų. Pastangos sukurti klimatui neutralią maisto ekosistemą apima bendrą tikslą integruoti tvarumo principus ir maisto saugumo užtikrinimą. Diskusijos dalyviai analizuos įvairius modelius, partnerystes bei strategijas, kurios transformuoja maisto sistemas.

Tikslai:

  1. Anglies pėdsakas agromaisto produktų vertės grandinėje.
  2. Anglies dioksido neutralizavimas visame „nuo ūkio iki stalo“ procese.
  3. Tarpsektorinis pramonės šakų bendradarbiavimas.
  4. Aptarti iššūkius ir kliūtis, siekiant neutralios klimatui agromaisto vertės grandinės.
  5. Ateities perspektyvos tvarioje agromaisto ekosistemoje.

Įžvalga: Julia Nielson | EBPO Prekybos ir žemės ūkio direktorato direktoriaus pavaduotoja

Antonio Novo Guerrero | Europos klasterių asociacijos prezidentas
Donald Moore | Pasaulinės pienininkystės platformos vykdomasisdirektorius
Ben Rivoire | Tarptautinės sėklininkystės federacijos Tvarumo ir pasėlių vertės grandinės vadovas
George Papapostolou | „Foodscale Hub“ projektų vadovas
Kristina Simonaitytė | LR žemės ūkio ministro patarėja
Andrius Pranckevičius | „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas, „PF Kekava“ valdybos
pirmininkas, AB „Kauno Grūdai“ generalinis direktorius

Diskusiją moderuoja Živilė Kropaitė-Basiulė

12:50 - 14:15 Pietų pertrauka

14:15 - 15:30 Panelinė diskusija 2A – Naujasis maisto apibrėžimas laboratorijų eroje: kiaušinis be vištos, mėsos kultivavimas

Nykstant ribai tarp technologijų ir biologijos, „maisto“ apibrėžimas radikaliai keičiasi. Diskusijoje nagrinėjama laboratorijoje užaugintų maisto produktų – nuo mėsos iki pieno gaminių – sritis, diskutuojama apie jų vietą mūsų mityboje, kultūrose ir ekosistemose. Ekspertai ir vartotojai siekia išsiaiškinti su tokiomis maisto inovacijomis susijusias prieštaringas nuomones, galimybes ir problematiką.

Tikslai:

  1. Perprasti laboratorijose kuriamų maisto produktų mokslinius ir technologinius principus.
  2. Suvokti naujųjų maisto šaltinių vartojimo socialines, kultūrines ir individualias pasekmes.
  3. Įvertinti laboratorijoje išaugintų maisto produktų maistingumą, palyginti su tradiciniais analogais.
  4. Išnagrinėti reglamentavimo klausimus ir apžvelgti su maisto naujovėmis susijusius saugos protokolus.

Įžvalga: Marja-Liisa Meurice | „EIT Food CLC North-East“ direktorė

Simon Maas | „Smart Sensors 4 Agri-food S3-partnership“ pirmininkas
Vytautas Abukauskas | LR žemės ūkio viceministras
Ieva Valeškaitė | LR ekonomikos ir inovacijų viceministrė
Mirva Lampinen | Maisto inovacijų ekosistemos vystytoja
Seth Roberts | The Good Food Institute Europe Politikos vadovas

Diskusiją moderuoja dr. Donatas Murauskas | „Ellex Valiūnas“ advokatas, VU Teisės fakulteto docentas

15:30 - 16:45 Panelinė diskusija 3A – Artėjančio agromaisto pramonės perversmo finansavimas: žaliosios kišenės (angl. Green Pockets)

Prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulio gyventojų skaičius pasieks 10 milijardų – agromaisto sektoriuje bręsta dar viena didžiulė pertvarka. Tačiau kaip ją finansuoti? Diskusijoje nagrinėjamos inovatyvios finansinės strategijos (nuo poveikio investavimo modelio iki inovacijų konkurencijos), kuriomis siekiama pritraukti kapitalo į perspektyvius agromaisto projektus bei startuolius, skatinančius permainingus pokyčius.

Tikslai:

  1. Paaiškinti strateginio finansavimo svarbą, siekiant išnaudoti visą agromaisto inovacijų potencialą.
  2. Išanalizuoti skirtingus finansinius mechanizmus, pritaikytus unikaliems sektoriaus poreikiams ir iššūkiams.
  3. Akcentuoti visuotinio bendradarbiavimo, institucijų ir privačių subjektų vaidmenį formuojant agromaisto sektoriaus finansavimo ateitį.
  4. Skatinti dialogą dėl vienodų sąlygų gauti finansavimą užtikrinimo.

Įžvalga: Grigoris Chatzikostas | „FoodScale Hub“ viceprezidentas verslo plėtrai

Marja-Liisa Meurice | „EIT Food CLC North-East“ direktorė
Virginija Kargytė | VDU Bioekonomikos tyrimų instituto direktoriaus pavaduotoja tarptautiniams reikalams
Grigoris Chatzikostas | „FoodScale Hub“ viceprezidentas verslo plėtrai
Laura Liepina | Politikos pareigūnė, B2 skyrius – Bioekonomika ir maisto sistemos, Mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinis direktoratas, Europos Komisija
Jekaterina Kalinienė | Inovacijų agentūra BioTech Lab vadovė
Giedrius Surplys | Lietuvos Respublikos Seimo narys

Diskusiją moderuoja Živilė Kropaitė-Basiulė

16:45 - 17:50 Panelinė diskusija 4A – Miškų svarba: duomenimis grįstas atsparumas klimato kaitai

Pristato Forest 4.0

Apie 31 proc. planetos sausumos ploto sudarantys miškai yra daugybės biologinių rūšių buveinė ir klimato sistemos pagrindas. „Žemės plaučiai“ sugeria didžiulį kiekį anglies dioksido ir turi esminio poveikio palaikant planetos ekologinę pusiausvyrą. Didėjant klimato iššūkiams, vis svarbiau suvokti ir apsaugoti gyvybiškai svarbias ekosistemas. Diskusijoje gilinamasi į miškų ir klimato simbiozę, pabrėžiant pokyčius lemiantį duomenų vaidmenį. Pasitelkiant pažangiausias technologijas, duomenų analizę, kardinaliai gerinamos miškų valdymo, išsaugojimo bei atkūrimo praktikos.

Tikslai:

  1. Išryškinti įvairialypį miškų vaidmenį klimato kaitos reguliavimo procese.
  2. Aptarti inovatyvius miškininkystės duomenų rinkimo ir analizės metodus.
  3. Pristatyti sėkmingas duomenimis grįstas priemones, skatinančias miškininkystės tvarumą.
  4. Panagrinėti vieningą požiūrį į klimato iššūkius ugdančias partnerystes miškų duomenų srityje pasauliniu mastu.

Įžvalga: Sven Kallen | „Life Terra Foundation“ įkūrėjas ir sekretorius, „Volterra Ecosystems“ generalinis direktorius

Prof. dr. Tomas Krilavičius | Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakulteto dekanas
dr. Algis Gaižutis | Valdybos pirmininkas, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija (LMSA) Europos žemės savininkų organizacijos (ELO) viceprezidentas
Kęstutis Šetkus | LR aplinkos viceministras
Sven Kallen | „Life Terra Foundation“ įkūrėjas ir sekretorius, „Volterra Ecosystems“ generalinis direktorius
Ben Rivoire | Tarptautinės sėklininkystės federacijos Tvarumo ir pasėlių vertės grandinės vadovas

Diskusiją moderuoja Živilė Kropaitė-Basiulė

17:50 - 18:00 Uždaromoji sesija

11:30–11:40 Atidarymas

Daiva Jakaitė, Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė

11:40–11:55 Pranešimas: Europos Sąjungos žemės ūkio ateitis: iššūkiai Europai ir Lietuvai

Juozas Olekas, Europos Parlamento narys (Socialistai ir Demokratai, Lietuva)

11:55–12:10 Pranešimas: Žemės ūkio transformacijos: kas užtikrintų ilgalaikį Lietuvos kaimo gyvybingumą

Dr. Rasa Melnikienė, Ekonomikos ir kaimo plėtros instituto vadovė

12:10–12:30 Klausimai ir atsakymai

Moderuoja Arūnas Milašius | „Delfi.lt“ Agro redaktorius

12:30–12:45 Apsirūpinimo maistu saugumas globaliu mastu nėra duotybė

Marlene Mortler, Europos Parlamento narė (Europos liaudies partija, Vokietija)

12:45–13:00 Klausimai ir atsakymai

Moderuoja Arūnas Milašius | „Delfi.lt“ Agro redaktorius

13:00 - 14:15 Pietų pertrauka

14:15-15:30 Panelinė diskusija 2B. Aprūpinimas maistu krizės akivaizdoje: Ar esame tam pasirengę? / Mes esame tam pasirengę!

Pristato asociacija „Lietuvos maisto pramonė“

Maisto gamintojai, kaip ir visa visuomenė, pastaraisiais metais susidūrė su sudėtingais iššūkiais: COVID 19 pandemija, klimato kaitos padariniai, Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, o dabar – konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Tačiau nepaisant, kokios nutiktų krizės Europoje ar Lietuvoje, maisto pramonė turės vykdyti savo pagrindinę misiją – aprūpinti žmones saugiu ir kokybišku maistu. Pagrindinis šios diskusijos klausimas – ar mes, t. y. Lietuvos maisto pramonė, esame pakankamai pasirengę krizinei situacijai? Ar maisto pramonė turėtų būti laikoma neatsiejama veiksmingos šalies gynybos sistemos dalimi? Ar apie jos misijos įgyvendinimą turime kalbėti nacionaliniu ar Europos Sąjungos mastu? Ar maisto pramonė yra pripažįstama kaip ypatingai svarbi, kai kalbame apie koordinuotas pastangas siekti aukšto pasirengimo lygio? Galiausiai – ar mokomės iš karo zonų patirties?

Tikslai:

  1. Apžvelgti maisto pramonės įmonių veiklą Europos Sąjungos ir pasaulio kontekste.
  2. Įvertinti tiekimo grandinių sudėtingumą ir kliūtis, kurios gali atsirasti krizių akivaizdoje.
  3. Aptarti maisto pramonės galimybes ir potencialą siekiant veiksmingai pasirengti saugiam maisto tiekimui iššūkių ir neapibrėžtumo akivaizdoje. 
  4. Kartu su maisto produktų gamintojais, valstybinių institucijų atstovais ir krizių ekspertais išanalizuoti, kokie yra tolesni žingsniai siekiant labiau koordinuoto ir integralaus požiūrio į šalies gynybą iš maisto pramonės perspektyvos.

Įžvalga: Dirk Jacobs | FoodDrinkEurope generalinis direktorius

Mindaugas Snarskis | Asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ valdybos pirmininkas, „Vikonda grupės“ generalinis direktorius
Kristina Mineikienė | LR Žemės ūkio atašė Japonijoje
Aurimas Guščius | LR Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio krizių valdymo centro vyriausiasis patarėjas
Tomas Godliauskas | Respublikos Prezidento patarėjas
Simonas Gurevičius | Maisto Banko direktorius

Diskusiją moderuoja Rasa Bagdonienė | Market Smart partnerė

15:30-16:45 Panelinė diskusija 3B – Agromaisto sistemų ir socialinių bei ekonominių veiksnių sankirta sudaro ryšį, kuris yra esminis tvaraus vystymosi ateičiai

Agromaisto sektoriaus sistemų ir socioekonominiai veiksniai susipina į visumą, kuri ateityje bus labai svarbi tvariam vystymuisi. Diskusijoje dalyvaujantys ekspertai iš įvairių sričių atskleis iššūkius, galimybes ir ryšius tarp agromaisto sektoriaus iniciatyvų ir socioekonominių rodiklių.

Tikslai:

  1. Suvokti įvairiapusį ryšį tarp agromaisto sektoriaus tvarumo bei socioekonominių struktūrų.
  2. Išryškinti tvarių agromaisto sistemų potencialą skatinant socioekonominę pažangą.
  3. Išnagrinėti iššūkius ir kliūtis.
  4. Aptarti politikos sistemą, lengvatas ir bendradarbiavimo būdus, galinčius užtikrinti teisingesnę agromaisto sektoriaus ateitį.

Įžvalga: Aistė Miliūtė-Pranckuvienė | „Birštono mineraliniai vandenys“ direktorė

Bronius Markauskas | Klaipėdos rajono savivaldybės meras
Raimundas Juknevičius | Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas
Kazys Starkevičius | Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas
dr. Nijolė Zinkevičienė | Vilniaus kolegijos direktoriaus pavaduotoja mokslui ir partnerystei, EURASHE (Europos aukštojo mokslo institucijų asociacijos) viceprezidentė
Aistė Miliūtė-Pranckuvienė | „Birštono mineraliniai vandenys“ direktorė
Karolis Sankauskas | UAB „Projektavimo sprendimai“ savininkas

Diskusiją moderuoja Arūnas Milašius | „Delfi.lt“ Agro redaktorius

16:45-17:50 Panelinė diskusija 4B – AgriTech Nexus: technologijų pritaikymas saugiai maisto ateičiai

Pristato EDIH.LT

Technologijos gali iš esmės transformuoti agromaisto sektorių. Pasauliui kovojant su tokiais iššūkiais kaip populiacijos augimas, klimato kaita ir išteklių trūkumas, pažangiųjų technologijų integravimas į agromaisto sektoriaus sistemas ne tik atspindi novatorišką požiūrį, bet ir tampa būtinybe. Ekspertai aptars technologijas, skatinančias efektyvumą, tvarumą bei atsparumą agromaisto sektoriuje.

Tikslai:

  1. Aptarti besivystančias agromaisto sektoriaus technologines tendencijas.
  2. Suvokti technologijų poveikį ir potencialą didinant našumą, tvarumą ir atsekamumą.
  3. Išnagrinėti su agrotechnologijų diegimu susijusius iššūkius, kliūtis jas įsisavinant ir etinius aspektus.
  4. Atskleisti bendradarbiavimo, investicijų ir politikos priemones, skatinančias „agritech“ pažangą.

Įžvalga: Gabriela Wurcel | „FMC Corporation“ Daugiašalių reikalų direktorė

Daniel Copot | AgriFood DIH (Slovėnija) vadovas
Gabriela Wurcel | „FMC Corporation“ Daugiašalių reikalų direktorė
prof.dr. Vilma Atkočiūnienė | VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros profesorė
doc.dr. Eglė Vaičiukynaitė | KTU EVF docentė praktikė, „Neuromarketing & AI Lab“ bendraįkūrėja ir vadovė

Diskusiją moderuoja Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė

17:50 - 18:00 Uždaromoji sesija (pagrindinė A salė)

14:15 - 14:30 Popietinės sesijos atidarymo kalba

HIGHFIVE projekto pristatymas

Markus Ojala | SeAMK projektų vadovas

14:30 - 14:45 Dvejopa ekologinė ir skaitmeninė pertvarka: iššūkiai ir galimybės maisto gamybos MVĮ

Skaitmeninė ir žalioji pertvarkos labai svarbios vykdant skaitmeninę transformaciją ir vystant tvarumo iniciatyvas, nes šie du veiksniai yra tarpusavyje susiję ir būtini ilgalaikei sėkmei ir konkurencingumui maisto perdirbimo sektoriuje užtikrinti. Projekto HIGHFIVE tikslas – įkvėpti ir įgalinti maisto perdirbimo MVĮ priimti skaitmeninių sprendimų iššūkius bei galimybes, kad jos taptų tvaresnės.

Veerle De Graef | „Flanders’s FOOD“ programų vadovė, HIGHFIVE koordinatorė

14:45 - 15:15 Kompiuterinė rega, procesų stebėsena ir duomenų modeliavimas siekiant optimizuoti išteklius ir sumažinti atliekų kiekį

Praktinis pavyzdys, kaip jutikliai, kompiuterinė regimybė, dirbtinis intelektas ir pažangi procesų kontrolė gali veiksmingai sumažinti energijos ir vandens suvartojimą maisto perdirbimo įmonėse.

David Verstraeten | „Yazzoom“ technikos direktorius, HIGHFIVE partneris
Tim Van Meer | „Pomuni“

15:15 - 15:45 ESIC vaidmuo padedant MVĮ dvejopoje ekologinėje ir skaitmeninėje pertvarkoje – Vilniaus atvejis

Kaip ESIC (Europos skaitmeninių inovacijų centrai) ir konkrečiai „AgriFood Lietuva“ gali padėti MVĮ įgyvendinti dvejopą ekologinę ir skaitmeninę pertvarką agromaisto sektoriuje.

Augustas Alešiūnas | AgTech verslo angelas ir agromaisto inovacijų įmonės „Art21″ įkūrėjas

15:45 - 16:15 Mobilieji kobotai lanksčiai maisto gamybai

Kaip jutikliais aprūpinti kobotai gali sumažinti monotonišką ir fiziškai sunkų darbą kepykloje, kuriai būdingas didelis lankstumas ir nevienodos užduotys.

Andries van der Werf | „Van Wees Waalwijk“
Mick Bremans | „Mariën Bakkerij Produkten“ finansų direktorius
Simon Maas | „Smart Sensors 4 Agri-food S3-partnership“ pirmininkas

16:15 - 16:40 HIGHFIVE atviri kvietimai ir apibedrinančios įžvalgos

Simon Maas | „Smart Sensors 4 Agrifood S3-partnership“ pirmininkas

Įžvalgos apie pirmojo atviro kvietimo teikti paraiškas rezultatus. Antrojo atviro kvietimo perspektyvos.

16:40 - 16:45 Sesijos uždarymas

Markus Ojala | SeAMK projektų vadovas

IV Salė D

11:35 – 12:45 Pramonė 5.0 agromaisto sektoriuje: klasterių vaidmuo pramonės transformacijoje

Vizionieriai ir politikai jau kalba apie pramonė 5.0 principų diegimą. Verslų laukia naujas iššūkis – sinergijos tarp žmogaus ir technologijų kūrimas ir palaikymas bei socialinių ir aplinkosauginių klausimų sprendimas. Todėl svarbu aptarti, kaip klasteriai gali fasilituoti naująją pramonės evoliuciją ir padėti įmonėms pasiruošti jai.

Tautvydas Pipiras | Lietuvos Inovacijų Centro projektų vadovas

Tikslai:

  • Pristatyti pagrindinius Pramonės 5.0 principus ir viziją bei kuo ji skiriasi nuo ankstenių ramonės paradigmų.
  • Aptarti darbuotojų gerovės svarbą agramaisto sektoriuje.
  • Išnagrinėti tvarumo tikslus, kuriuos Pramonė 5.0 kelia agromaisto industrijai.
  • Aptarti kokią rolę turi užimti klasteriai, jog palengvinantų įmonių perėjimą prie į žmogų orientuotos ir tvarumo principais besiremiančios agromaisto pramonės.

11:35 – 12:00 Agromaisto sektorius ir Pramonė 5.0 evoliucija

12:00 – 12:45 Moderuojama diskusija: Klasteriai gali fasilituoti naująją pramonės evoliuciją.

Dalyviai:
Armands Lejas-Krumins | Latvijos maisto produktų kokybės klasterio direktorius
Christelle Domingos | InovCluster vykdančioji direktorė
Ana Felgueira | Galicijos maisto ir gėrimų klasterio Europos programų koordinatorė
Tautvydas Pipiras | Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas
Giedrius Bagušinskas | „LitMEA“ direktorius

Diskusiją moderuoja Gytis Junevičius | Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas

14:15 – 15:30 Tvarios agromaisto pramonės ateities kūrimas: atspari agromaisto inovacijų ekosistema

Verslui sėkmingai vykdyti inovacinę veiklą ir įveikti „Pramonė 5.0“ iššūkius gali padėti efektyviai veikianti inovacijų ekosistema bei jos dalyviai. Kiekvienai įmonei bus reikalingos naujos kompetencijos, technologiniai sprendimai bei finansavimas, kurie leistų užtikrinti tvarią plėtrą ir bei sumažintų rizikas pereinant prie Pramonė 5.0 paradigmos.

Tikslai:

  • Apžvelgti, kaip ir kokios naujos mokymosi praktikos prisideda prie pramonės tvarumo ir konkurencingumo.
  • Išanalizuoti investuotojų vaidmenį remiant agromaisto pramonės inovacijas tiek ankstyvoje, tiek vystymosi stadijoje.
  • Išnagrinėti strategijas, finansavimo modelius ir bendradarbiavimo formas, kurios gali skatinti pramonės atsparumą ir užtikrinti, kad investicijos būtų suderinamos su tvarumo idėjomis.

14:15 – 14:40 Baltijos šalių paukštininkystė - pakeliui į tvarią ateitį

Saulius Petkevičius | Vilniaus paukštyno Auginimo vadovas

14:40 – 15:05 Europos ir pasaulio agromaisto lyderių kūrimas

Dylan Thuillier | Nature4Growth partneris steigėjas

15:05 – 15:30 Kvalifikacijos kėlimo ateitis: Kodėl "Minecraft" geriau nei mokykla?

Darius Kniūkšta | Edtech Lietuva bendraįkūrėjas, Trys Kubai bendraįkūrėjas ir informacinių technogijų direktorius

15:45 – 16:35 Skaitmeninės pramonė: technologijos, atveriančios kelią perėjimui prie Pramonės 5.0 paradigmos

Naujojoje Pramonės 5.0 paradigmoje ypatingas dėmesys skiriamas moksliniams tyrimams ir inovacijoms vystant pramonę taip, kad ji padėtų žmonijai spręsti jos problemas. Ateityje ir toliau bus skatinamas skaitmeninimo ir dirbtinio intelekto technologijų diegimas, tačiau nuo šiol technologijos turės prisitaikyti prie darbuotojo, o ne atvirkščiai. Tas sesijos metu pristatysime naujausias technologijas, kurios yra ir bus diegiamos agromaisto pramonėje bei kaip reikia strategiškai pasiruošti, kad sėkmingai įžengtumėte į naująją erą.

Tikslai:

  • Pristatyti skaitmeninių technologijų, įskaitant dirbtinį intelektą ir daiktų internetą, svarbą agromaisto pramonės pažangai.
  • Išnagrinėti, kaip šios skaitmeninės technologijos gali padidinti produktyvumą, tvarumą ir efektyvumą visoje vertės grandinėje.
  • Aptarti esminius žingsnius ir strategijas, kurių turi imtis pramonės dalyviai, kad pasiruoštų perėjimui prie pramonės 5.0.
  • Akcentuoti mokslinių tyrimų ir inovacijų svarbą norint išlikti konkurencingiems besikeičiančioje aplinkoje.

15:45 – 16:10 Technologijų išnaudojimas: Gamybos skaitmeninimo indeksas

Povilas Bacevičius | Lietuvos Inovacijų Centro ekspertas

16:10 – 16:35 Visapusiškas sveikų laukų vaizdas: maistinių medžiagų trūkumo nustatymas atskiruose augaluose siekiant padidinti derlių

Andrius Čiapas | Smart Agrometer bendraįkūrėjas

Gretutiniai renginiai

C2Lab - Vilnius, Lithuania

Lietuva, lapkričio 14 - 15d. 2023

Are you preparing your next project on sustainable agri-food value chains? Or on skills and empowerment? Would you like to expand your network and meet new collaboration partners? Then, C2Lab is the right place for you!

Plačiau

Welcome to B2B matchmaking at the AgriFood Forum 2023

Lietuva, lapkričio 14d. 2023

Enterprise Europe Network partners in Lithuania are organizing an on-site B2B matchmaking event during the AgriFood Forum 2023 in Vilnius, Lithuania, on November 14th, 2023.

Plačiau